Vyktaras: cinizmas, pridengtas po žaismingumu

Stebuklingas vanduo, vibraciniai dažniai, ledai iš lėktuvo, finansiniai nusikaltimai, workation'ai Tailande – galėtumei susidaryti įspūdį, jog skaitai milijoninio biudžeto filmo aprašą kino teatre. Deja, tai viso labo Viktor Uspaskich politinis curriculum vitae. Ekscentriška Uspaskicho asmenybė nenustoja varginti politinės erdvės jau virš 20 metų, o išskirtinio retumo politiniam cinizmui kelio užkirsti mūsų kraštas dar nesugebėjo. Kiekvieną kartą, kai jau atrodo, jog Darbo partijos karstas užvertas ir užkaltas stambiausiais cvekais, išlenda Viktor Uspaskich ir pratęsia šią politinę agoniją. Prikeldami JKL straipsnių tradicijas apžvelgsime šį politikos vilką ir jo eilinio sugrįžimo motyvus.

Trys apokalipsės riteriai: Darbo Partija, Puidoko „krikdemai” ir Žemaičių partija apdovanoja (arba prakeikia) rinkėjus ir vienijasi į Taikos koaliciją, gerindami rinkiminio lunatikavimo rekordus. Sąrašą puošia pachmielo generolas Valdas Tutkus, Sirijaus žvaigždė Mindaugas Puidokas, aktorius iš sudegusio kacapų teatro Žilvinas Tratas, etatinė Eurovizijos dalyvė Aistė Pilvelytė ir kiti migloto konteksto veikėjai – line up'as į Seimo festivalį tikrai spalvingas. Kaip bebūtų, akivaizdu, jog tikroji kelrodė žvaigždė ir festivalio headliner'is, tempiąs komandą į pergalę už savo nugaros, yra Viktoras. Tad skirkime dėmesio jo asmenybei.

2000 metais Viktor Uspaskich pradėjo savo karjerą, patekęs į Seimą su Artūro Paulausko socialliberalais. Ilgai netruko, kol mūsų veikėjas pakliuvo į, ko gero, tuo metu vienintelės satyrinės laidos, „Dviračio žinių”, akiratį. Laidos kūrėjas Haroldas Mackevičius „Redakcijos” tinklalaidėje šiais metais Viktorą apibūdino taip: "ryškiu rusišku akcentu, juokingas, keistas verslininkas iš Kėdainių, <...>, kurį lengva buvo parodijuoti." Mackevičius teigė, jog Viktoras vienintelis priėmė žaidimo taisykles ir savo pačio parodija sėkmingai pasinaudojo, nors ir tą turbūt padarė instinktyviai. TV žiūrovus smaginęs politikas tapo ne tik „Dviračio žinių”, bet ir dažnu „Auksinių svogūnų”, „KK2” ir kitų laidų svečiu. Prisidengdamas savo charizma, Uspaskich visuomet spinduliavo politiniu cinizmu, korupcija, tačiau nesusilaukė deramo pasmerkimo. Paaiškėjo, jog rinkėjai stokoja kantrybės, išskyrus, kai tai yra Viktor Uspaskich.

Nuoširdžiai stebina, kaip kiekvienas skandalas ir skandalėlis Viktorui nueina kaip vanduo nuo žąsies. Kaip kadaise Lukas Ramonas aprašė Zuoko nuodėmių evangeliją, tai apie Viktoro nuodėmes turbūt būtų galima išleisti visą šventą raštą. Apgaulingas apskaitos tvarkymas, pabėgimas į rusiją, žeminantys pasisakymai apie „iškreipelius”, abejotinos rekomendacijos gydymuisi nuo COVID-19, EP darbas iš Tailando, tyrimas dėl 500 tūkst. eurų pasisavinimo – galima būtų vardinti ir vardinti. Visgi, likimo ironija ta, jog Darbo partijai artėjant link mirties slenksčio, Uspaskich atsiranda ir savo veidu išgelbsti partiją. Ir netgi minėtasis tyrimas dėl pinigų pasisavinimo šiais metais tik laikinai sustabdė jo narystę partijoje. Po kelių mėnesių narystė buvo atkurta, o prelegentas tapo laikinuoju partijos pirmininku ir jau trečią kartą grįžo gaivinti partijos. Tik įdomu, ar pasiteisins.

Grįštame į dabartį – Seimo rinkimai 2024 ir Taikos koalicija su Viktoru priešaky žada taiką. Žavu. Kai pirmas programos sakinys yra „Mums taikingam ir saugiam gyvenimui iškilo grėsmė“, supranti, jog kai kurie dalykai nesensta. Kaip Vilniaus troleibusai, kaip Pink Floyd'ų skambesys, taip ir „Uspaskich ir ko“ lunatikavimas. Toliau rašomi lozungai net tik kad nedžiugina, bet ir baugina: pakeisime šalies įvaizdį iš „mus visada puola“ į „esame saugi ir taiki šalis, laukianti užsienio investuotojų“; Užsienio politikoje svarbiausi nacionaliniai Lietuvos interesai, o ne pataikavimas išorės jėgoms; Nesikišime į kitų valstybių vidaus reikalus. Remsime taikos siekius Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis; Palaikysime lėšų gynybai didinimo stabdymą, o didinimui numatytas lėšas siūlysime skirti senjorų pensijų, mokytojų bei medicinos darbuotojų atlyginimų didinimui. Tokios programinės nuostatos iš esmės yra tų pačių Vaitkaus ir Liaudies partijos penktakoloninkų išmatos, tik įpakuotos kitos spalvos vyniojamuoju popieriumi. Bet hey, čia juk Viktoras, viskas gerai!

Politologas Nerijus Maliukevičius Taikos koaliciją netgi išskiria kaip informacinio karo akivaizdoje smarkiai bujojančią užsienio įtaką. Maliukevičius teigia: „Įdomu stebėti, kaip anksčiau didelius viršpelnius iš Rusijos naftos ir dujų verslo generavę politikai vėliau juos reinvestuoja į politinius projektus. Nors anksčiau tie projektai buvo kitokie, dabar atsirado Taikos koalicija, o visa jos retorika yra susijusi su taika bet kokiomis sąlygomis, teritorijų atžvilgiu akivaizdžiai nenaudingomis nuo agresoriaus besiginančiai Ukrainai. Šiuo pagrindu yra išplėtota visa informacinė kampanija, o viešosiose polemikose partijos lyderis Viktoras Uspaskichas negali atsakyti, kam priklauso Krymas, tačiau manipuliuoja Klaipėdos krašto tema.“ Taigi, tyčia ar netyčia, iš šio darinio skleidžiamo naratyvo neišvengiamai nešama nauda kremliui. Svarbu paminėti ir antru sąraše buvusį Danuką Arlauską, kuriam anketoje nenurodžius buvusių ryšių su SSRS tarnybomis buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, tad tiek Taikos koalicijos retorika, tiek jos kandidatų skeletai spintose verčia kilstelti antakį kiekvieną rinkėją, turintį nors žiupsnelį kritinio mąstymo.

Pasak VDU docentės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės, šiuolaikinėje politikoje stipriai vyrauja šou elementai ir politikai prisitaiko, ieškodami skirtingų būdų komunikuoti. Uspaskich ilgą laiką buvo geras to pavyzdys. Ir ne, populizmas nėra nusikaltimas, bet svarbu ugdyti atsparumą ir netoleranciją jam. Suprantame, labai smagu klausyti brainrot'o, tačiau kokią kainą, kaip visuomenė, mes už tai sumokame? Vieną kartą žaismingi cinikai finansinėmis aferomis gali neapsiriboti, tad kalba eina ir apie mūsų nacionalinį saugumą. Nesinori paišyti baubų, tačiau elgtis atsargiau su savo balso teise turėtų kiekvienas. Nes Uspaskich yra Vaitkaus, Tomaszewskio ir kitų bydlų ekvivalentas, tik įvaldęs savąją priedangą.

Spalio 13 dieną (beigi 27) mūsų lauks paskutiniai ir svarbiausi šio maratono rinkimai. Spręsime, kokia linkme šiais neramiais laikais mus ves išrinkti parlamentarai. Tad nepatingėkime pasidomėti, ateiti ir pažymėti „geriausią iš blogiausių.”

Panašūs straipsniai