Tekstas sukurtas Šiaurės Konservatorių Studentų Sąjungos organizuotos konferencijos metu vykusių susitikimų su tyrėja iš Institute for Government Jess Sargeant bei Rt Hon Sir David Lidington MP pagrindu 2019 m. Spalio 24 – 26 d.

Nespėjus susitarti dėl „Brexit“ iki numatytos spalio 31 dienos ir įvykus jau eiliniam atidėjimui, girdime daug diskusijų ir debatų dėl Jungtinės Karalystės ateities. Vis dar nėra aišku kada ir ar iš vis  bus išspręsti esminiai klausimai ir Europos Sąjungoje liks mažiau narių. Tačiau netylant kalboms apie įvykius Bendruomenių rūmuose, dažnai pamirštama viena svarbiausių problemų: airių ateitis po „Brexit“. Savaitgalį vykusioje Šiaurės Airijos Demokratinės unionistų partijos (DUP) konferencijoje, vadovė Arlene Foster pareiškė, kad nepalaikys susitarimo, neigiamai paveiksiančio jos šalį. Todėl šiandieninėje nežinomybė yra aišku tik tai, kad airių netenkina dabartinis „Brexit“ planas ir jų galima ateitis.

Airijos sala, XX amžiaus antrojoje pusėje, buvo viena neramiausių teritorijų Europoje. Tik po Didžiojo Penktadienio Susitarimo, pasirašyto 1998 metais, susitaikė Airija ir Šiaurės Airija bei buvo nutraukti religiniai ir nacionaliniai konfliktai. Būtent šiuo susitarimu galutinai įtvirtintos valstybių sienos ir šiaurės airiams suteikta galimybė turėti Britanijos bei Airijos pilietybes. Taip pat buvo surašytos trys svarbiausios kryptis, kurios laikomos didžiausiais Didžiojo Penktadienio Susitarimo laimėjimais. Pirmoji kryptis įsteigė Šiaurės Airijos asamblėją ir valdybą, atliekančia vykdomosios valdžios funkciją. Antroji nustatė santykius tarp Airijos ir Šiaurės Airijos bei sukurtos institucijos leidžiančio bendradarbiauti salos valstybėms. Trečioji kryptis nustatė Airijos ir JK bendradarbiavimą bei buvo sukurta Britų – Airių taryba. Tačiau būtent diskusijos dėl „Brexit“ ir sienos su Airija griauna 1998 – ųjų susitarimą. Tai yra viena esminių priežasčių, kodėl airiai nepritaria Jungtinės Karalystės ES palikimo planui ir neranda bendro sutarimo.

Nors Šiaurės Airija siekia, kad „Brexit“ susitarimas būtų naudingas ir jiems, tačiau dažnai trūksta jų balso diskusijų procese. Jau daugiau nei prieš 1000 dienų, 2017 metų sausį, atsistatydino pirmojo ministro pavaduotojas Martinas McGuinessas ir nuo tada valstybė neturi vykdomosios valdžios funkciją atliekančios valdybos. Būtent šis politinis organas turėtų atstovauti Šiaurės Airiją derybose dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES. Taip pat ir asamblėja, kur niekas neturi aiškios daugumas, negeba pateikti pasiūlymų į svarbiausius išstojimo klausimus. Todėl šalies viduje įsivyravus politiniam nestabilumui, ją atstovauja vos 10 vietų Bendruomenių rūmuose turinti DUP. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl JK vyriausybė neranda visiems tinkamo sprendimo į vieną iš opiausių klausimų, sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. 

Blogiausias įmanomas scenarijus airiams be abejonės yra JK išstojimas be jokio susitarimo, scenarijus šiuo metu atrodantis mažiausiai realus. Jei taip įvyktų – užsidarytų siena su Airija bei sumažėtų labai svarbi Šiaurės Airijos prekybos dalis. Išaugę tarifai agrokultūros bei kitoms prekėms ir padidėjusi reguliacija neigiamai paveiktų ekonomiką, kuri ir taip šiuo metu auga lėčiausi iš visų 12 Jungtinės Karalystės regionų. Taip pat Šiaurės Airijos vyriausybei reiktų priimti sprendimus, kuriuos verslus paremti ir kiek laiko, kad jie sugebėtų atlaikyti sunkumus bei vėliau prisitaikytų prie prekybos sąlygų.  Deja, valstybė jau beveik trejus metus nematė funkcionuojančios vykdomosios valdžios bei vieningo parlamento, galinčius priimti tokius sprendimus. Valdybos nebuvimas ir normalus asamblėjos nefunkcionavimas užkerta kelia ir šiaurės airių referendumui dėl prijungimo prie Airijos. Dabartinėje situacijoje būtų neatsakinga ir didelė klaida rengti tokį svarbų balsavimą. Tad šiaurės airių situacija kietojo „Brexit“ metu atrodo nepavydėtina ir netgi pražūtinga.

Kur kas džiugiau, bent iš pirmo žvilgsnio, atrodo airiams sukuriamos sąlygos dabartinio Boriso Johnsono turimo susitarimo atveju. Svarbiausiam airiams klausimui, dėl sienos ir prekybos su Airija, yra siūlomas naujas sprendimas. Pagal naująją sutarti Šiaurės Airija kuriam laikui liktų ES muitų sąjungoje ir galėtų prekiauti su kaimynais. Tačiau tai reiškia, kad atsirastų reguliavimas ir patikra Airijos jūros uostose. Todėl DUP toliau laikosi principingai bei nenori pritarti ir šiam susitarimui, nes tai anot jų neužtikrina Jungtinės Karalystės vientisumo. Taip pat naujajame susitarime sukuriamas Šiaurės Airijos sutikimo mechanizmas. Pagal jį šalies asamblėja turės galimybę balsuoti dėl susitarimo sąlygų pratęsimo. Pirmasis balsavimas numatytas 2024 metais ir gavus daugumą sąlygos tęstųsi dar 4 metus. Vėlesniuose balsavimuose susitarimas būtų pratęstas 4 metams, jei palaiko 50 procentų parlamento, o 8 metams, jei palaiko 60 procentų asamblėjos narių. Deja, šis siūlymas irgi netinka Šiaurės Airijos unionistams, nes padėtis parlamente yra per daug sudėtinga. Net jų partija ten neturi daugumos ir tokie rimti balsavimai gali strigti bei neatnešti jokios naudos. Todėl situacija nors ir su dabar turimu susitarimu šiaurės airiams atrodo šviesesnė, bet jie vis tiek nepalaiko tokių siūlymo ir siekia geresnių sąlygų.

Nors Šiaurės Airijos padėtis atrodo miglota, kur kas geresnės sąlygas turi jų kaimynai airiai. Ir kai Airijos problema, kurią sukelia „Brexit“, galimi laiko skirtumai su kaimynais, JK išgyvena kur kas rimtesnes problemas. Tačiau vienas iš Boriso Johnsono vyriausybės prioritetų turėtų būti gerų santykių su kaimyninę valstybę užtikrinimas. Jungtinei Karalystei su Airija reikia santykių paremtų pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Tik tada bus užtikrintas svarbių klausimų, kaip žvejybos, bendruomenių ateities ar atviros sienos palikimas, sprendimas. Todėl svarbiausias darbas yra gerų santykių užtikrinimas, nes po išsiskyrimo su Europos Sąjunga, kaimyninės valstybės nebegalės susitikti kas mėnesį per Europos Tarybos posėdžius.

Tad airių laukia skirtingas laikotarpis. Kol Airijos piliečiai gali viską ramiai stebėti iš šalies, šiaurės airiai turi dalyvauti svarbių sprendimų priėmime ir siekti atstovauti savo interesus. Ir nors galima išgirsti kalbų, kad Šiaurės Airija gali siekti nepriklausomybės arba prisijungimo prie Airijos, bet tai menkai realios galimybės. Valstybė per silpna savo nepriklausomybei, o referendumo nenori nei juos atstovaujanti partija, nei airiai. Todėl vienintelis airių tikslas siekti kuo geresnio „Brexit“ susitarimo, o mums lieka tik sekti naujienas iš Britų salų. 

Teksto autorius Vytautas Narbutas yra Jaunųjų konservatorių lygos narys

Uždaryti meniu

Naudoti slapukus Daugiau informacijos

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Uždaryti