Margaret Thatcher – politikė, su kuria sąsają jaučia įvairios, kartais net viena kitai prieštaraujančios visuomenės grupės. Į M. Thatcher galima žvelgti iš dviejų perspektyvų: vieniems susižavėjimą kelia jos įspūdinga biografija, asmenybės bruožai dėl, kurių ji gana dažnai laikoma feminizmo ikona, nepaisant jos asmeninio požiūrio į šį judėjimą. Kitai visuomenės daliai, ypač konservatyviajai bendruomenei – M. Thatcher yra britiškojo konservatizmo sąvokos reformuotoja bei savo vykdoma politika skatinanti dar labiau gilintis į šios politinės ideologijos pamatus veikėja. Šiame straipsnyje į Margaret Thatcher bandysiu pažvelgti per antrąją perspektyvą, kuri dažnai yra mažiau akcentuojama plačiojoje visuomenėje, tai – tetčerizmas (angl. Thatcherism). Tetčerizmu vadinama Didžiosios Britanijos konservatorių partijos vykdoma politika M. Thatcher vadovavimo metais.

 

M. Thatcher ankstyvoji biografija įprasmina jos potraukį politikai, o ypač konservatizmui. Margaret Hilda Roberts gimė 1925-ųjų metų spalio 13-ą dieną Granthame, Jungtinėje Karalystėje. Gimusi ir augusi viduriniosios klasės šeimoje, M. Thatcher natūraliai įsiliejo į politinį procesą, kadangi jos tėvas Alfredas Robertsas aktyviai dalyvavo vietinės reikšmės politikoje bei išpažino konservatizmo ideologiją. Mokykloje stiprų akademiškumą demonstravusi M. Thatcher įstojo į Oksfordo universitetą, kuriame studijavo iš pirmo žvilgsnio su politika nesusijusį dalyką – chemiją. Nepaisydama pasirinktos studijų krypties, politikos ji neapleido ir tapo universiteto konservatorių asociacijos prezidente.

 

M. Thatcher politinis aktyvumas nuosekliai vystėsi realių politinių veiksmų linkme. Pirmasis rimtas politinis sprendimas įvyko 1950-aisias, kai M. Thatcher iškėlė savo kandidatūrą į Dartfordo parlamentarės kėdę. Nors atsižvelgiant į tuometinę situaciją šansai laimėti buvo menki, M. Thatcher žengė šį strategišką žingsnį siekdama užsitarnauti vidinį partijos palankumą, ką jai ir pavyko padaryti. Po kelerių metų pertraukos M. Thatcher pratęsė mokslus, tačiau visai kitos srities – teisės, šį pasirinkimą įvardindama kaip akademinį pagrindą tolesnei politikės karjerai. Ir jau per 1959-ųjų metų rinkimus kandidatavo į Didžiosios Britanijos Žemųjų rūmų (angl. House of Commons) parlamentarės vietą atstovaujant Finčlio rinkimų apygardai.

 

Šį sėkmingą politikės žingsnį galima laikyti pagrindiniu atspirties tašku nacionalinės veiklos link. Dar po dvejų metų, 1961-aisias, M. Thatcher buvo išrinkta atstovauti pensijų ir nacionalinio draudimo komitetui parlamente. Tais pačiais metais pasitikėjimą išreiškė ne tik plačioji visuomenė, bet ir pačios atstovaujama konservatorių partija, paskirdama M. Thatcher į šešėlinį kabinetą (angl. Shadow Cabinet). Partijos pasitikėjimas politikės jėgomis nuosekliai išsilaikė per visą karjerą, o tai galima laikyti pagrindiniu jos lyderiavimo sėkmingumą nurodančių rodiklių. Kitas svarbus žingsnis nacionalinės politikos erdvėje įvyko 1970-aisiais, kai M. Thatcher tapo Britanijos sekretore švietimo ir mokslo srityje.

1975-aisiais šalyje vyravusi kairuoliška politinė jėga ir vykdoma pokario konsensuso politika užgožė dešinįjį ideologinį sparną, kas lėmė konservatorių partijos reitingų bei ideologijos nuosmukį. Tais pačiais 1975-aisiais M. Thatcher buvo išrinkta partijos lydere, o kartu gavo ir užduotį „ištempti“ partiją iš politinės ir ideologinės duobės.

„Jokia moteris mano gyvenime netaps ministre pirmininke ar užsienio reikalų ministre“, – šią nuomonę išsakė ne kas kitas, o pati M. Thatcher ir, tapusi Didžiosios Britanijos ministre pirmininke, savo teiginį sėkmingai paneigė. Tapimą pirmąja moterimi, einančia šias pareigas bei pozicijos išlaikymą ilgiau nei bet kuris kitas iki šiol gyvavęs ministras pirmininkas, galime laikyti M. Thatcher karjeros kulminacija ir labiausiai įsimenamu biografijos motyvu.

Konservatyvi bendruomenė, vertinanti M. Thatcher ideologinį projektą, susiskirsčiusi į dvi barikados puses: vieni tai suponuoja kaip konservatizmo politinės ideologijos praktinio pritaikymo pavyzdį, o kitiems – tai nuo konservatizmo kamieno nukrypusi, labiau vidinių įsitikinimų, o ne ideologinių motyvų vedama idėja. Tetčerizmo šaknimis galime laikyti anglo-amerikietišką naująją dešinę (angl. New Right), kuri, įžengusi į Didžiosios Britanijos politinius vandenis, išstūmė nusistovėjusį torių elitą. Glaudus ryšys su naująja dešine lėmė ypač palankius santykius su tuometiniu JAV prezidentu Ronaldu Reaganu, ką būtų galima įvardinti kaip naujai susiformavusią, aktyviai veikiančią vakarietiško konservatizmo vedamą draugystę. Naujoji dešinė politinėje bendruomenėje buvo palaikoma tiek liberalių Adamo Smitho, Friedricho Hayeko ekonominių institutų, tiek konservatyvaus mąstytojo skiltyje aprašyto, socialinio konservatizmo analitiko Rogerio Scrutono. Būtent dėl naujosios dešinės pamatuose dominavusios liberalios ekonomikos ir socialinio konservatizmo vertybių, tetčerizmas palaikymo susilaukė iš įvairių politinių mokyklų.

 

Pokario konsensuse (angl. Post-war consensus) dominavusios kairuoliškos idėjos, užpildančios karo sukeltas visuomenės emocines reikmes, ideologiškai oponuojančiai konservatoriškai pasaulėžiūrai kėlė sunkumų, integruojantis į socialinį audinį. Tai galime laikyti viena pagrindinių tetčerizmo ideologinės reformos priežasčių.

Tetčerizmas vadovavosi liberalios ekonomikos atstovo F. Hayeko idėja, jog politinė laisvė gali būti pasiekta tik per ekonominę laisvę. Šis mąstymas atsispindi ir M. Thatcher politiniuose manevruose, kai nuo bendrinio gėrio vedamos konsensuso politikos pereinama į individualizmą, o vykdomos politikos epicentru tampa „nuosavybės demokratija“ (angl. Property-owning democracy). Pagrindiniai tetčerizmo politikos ekonominiai padariniai buvo privačios nuosavybės bumas, pradedant nuo gyvenamosios vietos, baigiant valstybinių korporacijų privatizavimu, bei aktyvus konkurencijos skatinimas viešajame sektoriuje, siekiant užtikrinti natūralų šalies vystymąsi.

Viena esminių M. Thatcher propaguojamų privatinės nuosavybės idėjų susipina su socialinėmis vertybėmis, tokiomis kaip individo asmeninė atsakomybė, kurios atstovauja klasikinei konservatoriškai mąstysenai. Tetčerizmas buvo ypač paveiktas E. Burke‘o, kuris teigė, jog konservatizmo pareiga yra sergėti tradicijas bei organinį visuomenės modelį, o ideologinis lankstumas yra galimas norint išsaugoti principines vertybes. Remdamiesi šia idėja, galime argumentuoti reformuotą konservatorišką mąstymo atitikmenį tuometinėje visuomenėje – tetčerizmą.

Žvelgiant iš moralinės perspektyvos, tetčerizmas palaikė iš Viktorijos epochos kylančias moralines vertybes, tokias kaip tradicinis patriarchalinis šeimos modelis, monarchijos išlaikymas. Priešingai nei prieš tai XIX amžiuje vyravęs vienos tautos konservatizmas (angl. One-Nation Conservatism), kuris teigė, jog valstybė turi būti reguliuojama aukščiausio hierarchinio sluoksnio, tetčerizmas koncentravosi į individo asmeninį įsiliejimą į valstybės kūrimo procesą. Viena svarbiausių tetčerizmo propaguojamų konservatoriškų vertybių – tai ir yra atsakomybė, perkeliant ją nuo valstybės socialinio aprūpinimo sistemos į kiekvieno asmens interesų sferą. Pirmiausia – tai atsakomybė už savo veiksmus, artimuosius ir bendruomenę, kas natūraliai sudaro sėkmingai funkcionuojantį visuomenės modelį. Dar vienas svarbus bruožas – tai požiūris į bendrinę kultūrą ir tradicijas, kurios buvo laikomos pagrindinėmis tautą vienijančiomis vertybėmis, kurių sergėjimu būtent ir užsiima konservatoriai.

 

Nors ir ekonominiu aspektu tetčerizmas vadovavosi liberaliomis idėjomis, kurios buvo reikalingos patenkinti tuometinę ekonominę situaciją bei galutinai ištraukti šalį iš pokario politinio konsensuso, moralinis ir vertybinis stuburas, svarbiausia bet kurios ideologijos dalis, išliko nuosaikus konservatizmui. Būtent dėl savito konservatizmo ideologijos pritaikymo praktikoje M. Thatcher ir laikome konservatyvia mąstytoja, kurios antspaudas yra paliktas pasaulio istorijoje, o jo padariniai iki šiol jaučiami Didžiosios Britanijos politiniame kontekste.

 Emilija Radžiūtė yra Jaunųjų konservatorių lygos Šiaulių skyriaus pirmininkė

Uždaryti meniu

Naudoti slapukus Daugiau informacijos

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Uždaryti