Tradiciškai kiekvienų metų rudenį prasideda Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) organizuojamas projektas „Pilietiškumo mokykla“. Šiuo projektu, skirtu vyresniųjų klasių moksleiviams ir pirmųjų kursų studentams siekiama paskatinti jaunus žmones domėtis savivaldos veikla, siūlyti naujas idėjas gimtajam miestui, analizuojama jauno žmogaus veiklos svarba ir raginama nebijoti imtis atsakomybės sprendžiant miestui aktualias problemas.

„Pilietiškumo mokykla“ – tai simuliacinis miesto tarybos renginys, kuriame dalyviai pasiskirsto į komandas ir naudodamiesi specialia „Electo“ programa imituoja rinkimus. Vėliau pagal jų rezultatus komandos suformuoja frakcijas miesto taryboje, išrenka merą ir susiskirsto pagal veiklas į komitetus, kuriuose diskutuoja miestui aktualiais klausimais. Projektas pasižymi keliais bruožais, kurie paskatina jaunuolius jame dalyvauti. Visų pirma, jo dalyviai turi galimybę įgyti naujų pažinčių – susipažinti ir su aktyviais bendraamžiais, dalyvaujančiais projekte, ir su savivaldybių tarybų bei Seimo nariais, visuomenės veikėjais, ekspertais, kurie darbo komitetuose metu suteikia dalyviams daugiau informacijos jų komitetų kompetencijoms tenkančiais klausimais. Svarbu paminėti ir tai, kad po simuliacijų dalyvių parengtos rezoliucijos yra įteikiamos savivaldybių merams, tarybos nariams ar Seimo Pirmininko pavaduotojams – projekto dalyviai žino, jog į jų siūlymus bus reaguojama ir atsižvelgiama. Taip pat dalyvavimas projekte suteikia neeilinę galimybę iš arčiau pažvelgti į valstybės institucijų viduje vykstantį darbą – tokiu būdu formuojame jauno žmogaus motyvaciją ir skatiname nebūti abejingam siekiant gerovės gimtajai šaliai.

Jau JKL vizitine kortele tapęs ir dar 2015m. LiJOT (jaunimo organizacijų tarybos) apdovanotas “Pilietiškumo mokyklos” projektas įsibegėja dar didesniu pagreičiu – planuojama, kad šiais metais vyksiantis JKL organizuojamas renginys apims daugiau nei 25 skirtingas savivaldybes – dėmesys bus skiriamas ne tik didiesiems miestams, bet  ir regionams, jaunimo pilietiškumo skatinimui. Remiantis 2017 metų JRD pateiktais duomenimis,  62.5% Lietuvos jaunimo pilietiškumo lygis buvo įvertintas kaip žemas. Šis tyrimas taip pat atskleidė ir tai, kad 84% Lietuvos jaunuolių nėra dalyvavę nevyriausybinių organizacijų veikloje, o 47% – prisidėję prie savanorystės. Jaunimo laisvalaikio veiklų tyrimo duomenys atskleidė, kad tik 14% jaunimo didesnę dalį savo laisvalaikio skiria veiklai visuomeninėse organizacijose. „Pilietiškumo mokykla“ jaunuoliams leidžia ne tik susipažinti su įstatymų leidyba ir valstybės institucijų darbo principais, bet taip pat ir skatina juos domėtis Lietuvos politines situacija net ir pasibaigus projektui. Taip pat, suteikęs galimybę susipažinti su kitais jaunais aktyviais žmonėmis, projektas skatina jaunuolius prisijungti prie NVO ir tęsti projekto metu pradėtą veiklą jose.

“Pilietiškumo mokykla” iš esmės supažindina dalyvius su procesais, kurie vyksta valdžios institucijose ir su valdžios atstovų kasdiene veikla. Dalyviai, kaip ir Seimo ar savivaldybių tarybų nariai, dirba komitetuose, siūlo savo idėjas, diskutuoja dėl savo siūlymų aktualumo, o bendrų sesijų metu balsuoja dėl bendros aktualiausius siūlymus įtraukiančios rezoliucijos. Galimybė patiems patirti tai, kuo gyvena išrinkti atstovai, dalyviams leidžia įsitikinti demokratinės sistemos teisingumu. Projekto metu Seimo simuliacijos metu dalyviai dirba ir frakcijose, todėl turi atstovauti frakcijai būdingas pažiūras – tai ne tik priartina dalyvių patirtį prie realybės, bet ir skatina dalyvius suvokti kiekvieno Seimo nario atsakomybę savo rinkėjams ir visai valstybei.

Projektas padeda jauniems žmonėms įsidrasinti ir aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus, skatina domėtis politika. Jaunuoliui sudalyvavus „Pilietiškumo mokyklos“ projekte vėliau pastebime jo veiklą nevyriausybinėse organizacijose ar dalyvavimą projekte kitais metais. Projektas įžiebia jaunuolių norą dalyvauti visuomeninėse iniciatyvose ir patiems jas organizuoti. Sudalyvavę projekte, kurio organizatoriai taip pat yra jauni, visuomeninei veiklai neabejingi žmonės, projekto dalyviai siekia įgyvendinti panašias pilietines iniciatyvas ir savo gimtuosiuose miestuose. Todėl, jei projekto dalyviai po renginio turi galimybę prisijungti prie nevyriausybinės organizacijos, rezoliucijoje iškeltas idėjas jie stengsis įgyvendinti savo gimtajame mieste taip didindami jaunimo užimtumą regionuose.

“Pilietiškumo mokyklos” dėka jaunuoliai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių turi galimybę prisidėti prie savo regiono ir valstybės tobulinimo, pabendrauti su savo srities ekspertais ir išrinktais valdžios atstovais, įgyti naujų pažinčių. Tai paskatina ne tik toliau domėtis valstybės situacija bei politika, bet ir atvykti į rinkimus tvirtai žinant savo nuomonę.

Mantas Benkunskas