Jungtinėje Karalystėje Gruodžio mėnesį įvykę Bendruomenių rūmų rinkimai galutinai nusprendė „Brexit“ pabaigą. Triuškinančiai rinkimus laimėjusi konservatorių partija turi 80 balsų persvarą bendruomenių rūmuose. Tad šie rinkimai nusprendė, kad artimiausiu metu Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos. Tai įvyks sausio 31d. ir tuomet prasidės perreinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki šių metų galo. Europos Parlamentas jau patvirtino Jungtinės Karalystės išėjimo sutartį ir išlydėjo ES narę su šiltais žodžiais.
Išstojimas sukels skaudžias ekonomines pasekmes, tačiau britų valdžia mano, kad ilguoju laikotarpiu išstojimas atneš ekonominę naudą ir nepriklausomybę. Jų teigimu, Jungtinė Karalystė galės išsiderėti geresnes prekybines sąlygas ir nebus priversta mokėti į Europos Sąjungos biudžetą. Tačiau, ekonominės pasėkmės gali būti ypač skaudžios, jei išstojimas įvyks be prekybos sutarties. Borisas Johnsonas nori sudaryti prekybos sutartį ir palikti ES iki šių metų galo, bet “Institute for Government” studijų centras teigia, jog per 11 mėnesių verslas nesugebės pasiruošti išstojimui. Prekybos sutarties sudarymą apsunkina, būtent tai, kad Europos Sąjunga, kaip kelis kartus didesnė rinka, turi pranašesnę derybinę galią ir ją išnaudos siekiant išlaikyti iki šiol egzistavusius glaudžius prekybinius santykius. Taip pat, tikėtina, jog pritrūks laiko sudaryti tiek naujus, sudėtingus susitarimus dėl Šiaurės Airijos sienos, tiek pačią prekybos sutartį su ES.
Kita vertus, „Brexit“ atneš ne tik ekonomines pasėkmes, bet ir paskatins vidinį Jungtinės Karalystės susiskaldymą. Rinkimuose sustiprėjo palaikymas Škotijos nacionalinei partijai, kuri iškovojo 13 vietų daugiau lyginant su praeitais rinkimais ir surinko 47 iš 59 vienmandačių Škotijos teritorijoje. Škotijos regionas yra vienas iš labiausiai nepalaikančių išstojimo iš Europos Sąjungos idėjos. Referendume išstojimą palaikė vos 38% rinkėjų, todėl tai sukelia akivaizdžia priešpriešą Konservatorių partijos pozicijai. Škotijos nacionalinės partijos vienas iš pagrindinių tikslų: surengti Škotijos nepriklausomybės referendumą, todėl triuškinanti konservatorių partijos pergalė tuo pačiu paskatino dar didesnį visuomenės susiskaldymą.
Reikia nepamiršti, kad Jungtinės Karalystės laukia svarbūs vidiniai sprendimai. Borisas Johnsonas planuoja sugriežtinti imigracijos politiką. Iki išstojimo bus siekiama sukurti modelį, kuris manoma bus labai artimas Australijoje naudojamam, taškais paremtui migracijos modeliui. Šis modelis, žmones norinčius atvykti į šalį vertins pagal įvairius reikalavimus, tokius kaip: išsilavinimas, siekiamo darbo sritis, bei prognozuojamas atlyginimas. Tiems, kuriems pavyks peržengti minimalią taškų ribą bus leista atvykti į šalį. Akivaizdu, kad šios ribos dauguma žemos kvalifikacijos darbuotojų neperžengs ir negalės patekti į Jungtinę Karalystę. Australijoje šis modelis yra naudojamas skatinti imigraciją, tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybės tikslai priešingi: siekiama mažinti imigrantų srautus ir priimti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Šių pokyčių su nerimu laukia verslininkai, kurie yra ypatingai priklausomi nuo žemos kvalifikacijos darbuotojų iš kitų valstybių. Pasak, Britų pramonės konfederacijos, įmonėms prireiktų mažiausiai 2 metų prisitaikyti prie naujų imigracijos įstatymų. Žemos kvalifikacijos darbuotojų migracijos apribojimai sukels darbuotojų trūkumą slaugos, statybų, aptarnavimo ir daugelyje kitų srityse. Kol kas dar nėra aišku kaip atrodys galutinis įstatymo variantas – jį planuojama paruošti iki balandžio mėnesio galo.
Deja “Brexit” krypties jau nepakeis ir Europos Sąjungos šeimą paliks viena jos narė. Jungtinės Karalystės laukia tikrai sudėtingas ir iššūkių pilnas dešimtmetis, o mums tik lieka spėlioti: ar konservatorių partijai pavyks sėkmingai įgyvendinti rinkiminės kampanijos metu užsibrėžtus tikslus ir išlaikyti žmonių pasitikėjimą iki kitų rinkimų?
Straipsnio autorius – Ralfas Romeika, JKL Kauno skyriaus narys