Šiuo metu susiduriam su ryškiomis aplinkosaugos problemomis, tokiomis kaip: visuotinis atšilimas, rūgštūs lietūs, nuo taršos mirštantys gyvūnai ir kitomis, kurios kelia didelį nerimą. Stebint šiuos pokyčius susiduriame su būtinybe geriau juos suprasti ir įsigilinę užkirsti kelią neigiamiems padariniams naudojant efektyvias priemones.

Džiugu, kad vis daugiau šalių pradeda drąsiai kalbėti apie aplinkos taršos problemas ir aktyviai imasi priemonių, užkertančių kelią problemų vystymuisi. Europa – ne išimtis. Kadangi šiuo klausimu daugiausia dėmesio skiriama gamybos sektoriui, Europos verslui tenka didžiulis vaidmuo užtikrinant švaresnę aplinką ir tvarią ateitį – naudojant novatoriškus įgūdžius, siekiant apsaugoti aplinką kuriant darbo vietas ir gerinant konkurencingumą. Siekiant geresnių rezultatų ir vizijų įgyvendinimo pasitelkiamos įvairios priemonė, viena jų – Europos Komisija skiriami apdovanojimus didelio ir mažo masto verslams, kurie savarankiškai dirba taršos mažinimo klausimais.  

Kita, plačiau naudojama priemonė – Ekologinių inovacijų veiksmų planas (EcoAP), kurį Komisija priėmė 2011 m. pagal Inovacijų sąjungos pavyzdinę iniciatyvą, kuria siekiama nustatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas pagrindinėms aplinkosaugos technologijoms bei ekologiškoms verslo praktikoms diegti ir kartu stiprinti ES ir valstybių narių koordinavimą ir bendradarbiavimą bei informuoti apie naujoviškų sprendimų potencialą.

Pastaraisiais metais daugelis „EcoAP“ tikslų susiliejo su žiedinės ekonomikos koncepcija – ekonomika, kuri mokosi iš gamtos, nes ji nieko neeikvoja. Ekologinės naujovės yra labai svarbios norint pasiekti daugelį žiedinės ekonomikos aspektų: pramoninės simbiozės ar ekologijos ir naujų, novatoriškų verslo modelių.

2015 m. Europos Komisija vykdydama viešas konsultacija dėl žiedinės ekonomikos, kartu su Europos Vadovų Tarybos ir Parlamento pagalba surengė didelę konferenciją, siekdama paskelbti žiedinės ekonomikos strategiją. Strategijos tikslas – paversti Europą konkurencingesne ištekliais veiksminga ekonomika ir pripažįsta svarbų ekologinių naujovių vaidmenį darbo vietų kūrimo, augimo ir konkurencingumo bei aplinkos apsaugos kontekste.

Taigi, priežasčių nudažyti savo verslus žalia spalva gali būti įvairių: tai daryti skatina tam tikrus sektorius apibrėžiantys įstatymai, tarptautinės direktyvos, galimybė draugiškumą aplinkai išnaudoti rinkodaros tikslais, didesnės galimybės įsitvirtinti rinkose, kurioms ekologiškumas itin svarbus, platesnis įvairių verslo finansavimo programų pasirinkimas ir galimybės sėkmingai jose dalyvauti.

Žvelgdami į žaliojo verslo tendencijas Lietuvoje, taip pat matome pokyčius. Naujausi Lietuvos rezultatai rodo teigiamą ekologinių naujovių diegimo plėtros raidą. 2015 m. Šalies eko-inovacijų indekso balas buvo 66 ir užėmė 19 vietą iš 28 Europos Sąjungos narių, o 2017 m. ekologinių inovacijų indekso balas padidėjo iki 82, o Lietuva dabar užima 17 vietą.

Kaip rodo daugelis praktinių pramonės šakų pavyzdžių, ekologinės inovacijos įmonėse mažina sąnaudas, gerina gebėjimą užfiksuoti naujas augimo galimybe ir gerina santykius su pirkėjais. Todėl ekologinės naujovės yra galinga priemonė, kuri apjungia sumažintą neigiamą poveikį aplinkai ir teigiamą poveikį ekonomikai.

 

Teksto autorė Emilė Balodytė yra Jaunųjų konservatorių lygos biuro vadovė

Uždaryti meniu

Naudoti slapukus Daugiau informacijos

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Uždaryti