Ekologiški produktai: menkniekis ar ženklas sunerimti?

AKTUALIJOS

Ugnė Morkūnaitė

1/22/20212 min skaitymo

Sakoma, jog ekologiški produktai yra labiau priimtini žmogaus sveikatai bei aplinkai. Tačiau kelią link parduotuvių lentynų tokios maisto prekės skinasi itin sunkiai arba jų ženklų išvis nematyti. Vadinasi, žmonėms nerūpi jų sveikata ar žemė, kurioje gyvens jų vaikai? Žinoma, kad ne. Nereikėtų svaidytis akmenimis ir kaltinti žmones dėl tokios nuomonės. Šįkart pagrindinė žinutė apie bio produktus pradedama transliuoti nuo pabaigos, o ne pačios pradžios, kuri mums ir parodo ekologiškų produktų svarbą.

Būtent ekologiški produktai yra ženklas, jog mums verta sunerimti dėl žemės ant kurios stovime. Dirvožemis žmonijai yra lygiai toks pat svarbus kaip ir vanduo ar oras, tačiau jo teršimas ir nykimas toli gražu nesulaukia tokio didelio dėmesio kaip prieš tai minėti elementai. Viena didžiausių problemų pasaulyje, kuri, be abejo, neaplenkia ir Lietuvos, yra dirvožemio sluoksnio nykimas, kurį lemia erozija. Atrodo, o tai baisi problema, bet tada iškyla vienintelis klausimas – iš kur ant stalo atsiranda pyragas, kuriam reikia miltų? Iš oro? Būtent neracionali žmogaus veikla: melioruojamų žemių plotų plėtra, netinkamas žemės dirbimas ir laistymas, miškų kirtimai, padeda plisti erozijai, o miltų, kurių reikės jūsų pyragui, produkcija po daug metų mažės. Ir išvis, ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, jog, pavyzdžiui, pavasarį Dzūkijos regione galite pamatyti smėlio audrą? Šis neįprastas reiškinys prisideda prie fakto, jog kasmet žmonija netenka per 50-70 tūkst. km2 žemės. Prarandami ne tik derlingiausi dirvožemio sluoksniai, bet ir dalis trąšų, pesticidų likučių, kurie ilgainiui pasieks gruntinius ar paviršinius vandenis, o vėliau ir jūsų organizmą.

Neįprastas klausimas, ar važiuosite su mašina pro geležinkelio bėgius, kai matysite, jog atvažiuoja traukinys, o prieky dar stovi „STOP“ ženklas? Turbūt ne, nes žinote, kaip tragiškai pasibaigtų jūsų kelionė. Taigi, netiesiogiai ir dirvožemio erozijai galioja „STOP“ ženklas, kuris vadinamas – ekologine žemdirbyste. Pagrindinis jos principas – ekologinių dėsningumų paisymas žemės ūkio gamyboje ir jų taikymas visų labui. Į pirmą vietą yra iškeliamas ne derlius, o natūralus dirvos derlingumas. Su šia žemdirbyste žemė yra dirbama minimaliai, nenaudojama didelių ir sunkių žemės ūkio mašinų, kurios traiško ir naikina mikroorganizmus bei bestuburius gyvūnus, suslegia dirvožemį, keičia jo fizinę struktūrą, o tai mažina derlingumą. Erozija pristabdoma ir laukams grąžinant visas biologines atliekas – mėšlą, šiaudus, maisto likučius, o ne trąšas ir pesticidus. Būtent tokioms sąlygoms susiklosčius ir gauname ekologiškus produktus, prie kurių, deja, parduotuvėje nesirikiuoja eilės žmonių.

Ekologiški produktai nėra menkniekis ar mada, kuria galima pasipelnyti ar parodyti, jog esi „sveikuolis“. Kita vertus, jei yra žmonių, kurie iš tikrųjų perka ekologiškus maisto produktus dėl mados, tai vis dėlto, reikia pripažinti, jie irgi prisideda prie dirvožemio viršutinio sluoksnio gelbėjimo. Ar jie tai darys ilgai? Žinoma, ne. Mados ateina ir išeina, todėl mūsų visų pareiga yra skleisti pilną žinutę apie ekologiškus produktus, o ne tik jos pabaigą, kad jie saugoja gamtą ir nekenkia mūsų organizmams.