Tekstas sukurtas Šiaurės Konservatorių Studentų Sąjungos organizuotos konferencijos metu vykusių susitikimų su Lordų rūmų nariais The Rt Hon. the Lord Willetts bei The Baroness Altmann CBE pagrindu 2019 m. Spalio 24 – 26 d.
“Mes nepatiesėm sau kelio į šlovę” teigia Lordų rūmų narė – baronienė Rosalind Miriam Altmann. Jos teigimu Lordų rūmų nariai tikėjosi, kad išstojimo galimybė esą juokinga iki tol, kol balsai “Leave” pranoko norinčiųjų likti Europos Sąjungoje. Jos bei dalies kitų Lordų pastangos propaguoti likimo idėją liko nevaisingos. Ros Altmann laikosi nuomonės, jog Brexit yra britų nacionalinė gėda, kurią galimą likviduoti pasitelkiant tą patį metodą, kuris ir nuvedė britus į gėdingą padėtį – referendumu. Šis Brexit status quo sprendimo būdas turi ir savų kliūčių. Jo suorganizavimui reikės nemažai laiko, tad išstojimo datos pratęsimas – būtinas. Naujos išstojimo datos (Sausio 31 d.) gali neužtekti, nes proceso inicijavimas ir įvykdymas gali užtrukti beveik metus. Šiuo plonu siūlu besilaikanti R. Altmann vis dar nepraranda tikėjimo, nes mano, kad Didžioji Britanija turi galimybę neišstoti. Ir tam ji dalinai dėkoja buvusiai Ministrei Pirmininkei Theresai May, nes, baronienės vertinimu, be jos pastangų visas išstojimas iš Europos Sąjungos būtų buvęs dar katastrofiškesnis negu jis yra dabar t.y. galėjęs užsibaigti su išstojimu be jokio susitarimo. Keistas paradoksas, žinant, kad T. May buvo priversta atsistatydinti ir užleisti savo postą naujai išrinktam B. Jonhsonui. Naujo Ministro Pirmininko retorika yra kur kas drastiškesnė ir darosi aišku, jog jis nori įvykdyti Brexit. Papildomas faktorius, kuris gali pakeisti retoriką išstojimo klausime – išankstiniai visuotiniai rinkimai, kurie vyks Gruodžio 12 d.
Lordas Davidas Willettsas teigia, jog Brexiti yra galimai didžiausias ekonominis fiasko. „Britanija turi likti ES, kad galėtų toliau įsitraukti į bendrąją rinką bei galėtų likti muitų sąjungoje“. Dabartiniais duomenimis pasitraukimas iš bendrosios rinkos reikštų apytiksliai 3,5% – 8,7% pajamų sumažėjimą kiekvienam gyventojui. Ir tai tik ledkalnio viršūnė, jei bus prieita prie „No-Deal“ kuris palaipsniui labai stipriai atsilieptu verslo sektoriuje. Tačiau matant progresa derybose su ES šio scenarijus atrodo vis labiau išvengiamas. Tačiau, nors ir „No-Deal“ scenarijus įvyktų Lordas Willettsas mano, kad ateity Didžioji Britanija norėtų vėl sugrįžti į ES, bet tai kainuotų, o į šią kainą, tikriausiai, įeitų ir svaro, kaip valiutos, praradimas. Taip galėtų įvykti dėl to, jog šį kartą ES turėtų derybinį pranašumą ir galėtų to reikalauti.
2016 metų referendume didžioji dalis senyvo amžiaus žmonių balsavo išeiti iš ES, o jaunimas likti. Dalis jaunų žmonių pasirinko išvyko iš Britanijos, nes baiminosi galimų „Brexit“ pasekmių. Už tai „padėka“ tenka pensinio amžiaus senjorams, kuriems ekonominė žala, kurią ypač pajaus jaunimas turintis mažiau turto ir pajamų nebuvo tokia svarbi kaip pavyzdžiui identiteto klausimai. Kaip minėjo Lordas Willettsas: „ jaunimas neturėtų kentėti už senolių klaidas…“. Ši situacija, kaip teigta yra „ močiutės prasčiausia Kalėdų dovana“. Tik dar nežinia kokios šios dovanos pasekmės, nes ilgainiui, gali būti kur kas prasčiau.
Taigi, Brexit buvo eilinį kartą atidėtas likus tik kelioms dienoms iki išstojimo. Daugiau nei 3 metus užsitęsęs politinis teatras, atrodo, skelbia pertrauka iki baigiamosios scenos pradžios. Bet ar tai sunkios pradžios pabaiga, ar tik artėjančios pabaigos nauja pradžia išvysime per artėjančius mėnesius. Daugelis ES ir Britanijos piliečiai tikisi, kad vienas iš anksčiau minėtų sprendimo būdų įsigalios ir visas pasaulis galės atsiminti „Brexit“, kaip juokingą nesusipratimą, o ne didžios valstybės ekonominį ir politinį žlugimą.
Teksto autorius Mantas Vičius yra Jaunųjų konservatorių lygos narys