Tekstas sukurtas Šiaurės Konservatorių Studentų Sąjungos organizuotos konferencijos metu vykusių susitikimų su bankininku, Conservative Group for Europe vykdomojo organo nariu Tim Skeet bei buvusiu Mokslo, Kosmoso ir Technologijų ministru Ian Taylor MBE pagrindu 2019 m. Spalio 24 – 26 d.

Jungtinė Karalystė prisijungė prie Europos Sąjungos dar 1973 metais, tačiau visada išlaikė tam tikrą britiško euroskepticizmo sentimentą. O Brexit, JK išstojimo iš Europos Sąjungos, idėja pilnai materializavosi, 2016 metais. Kaip ir buvo žadėta rinkiminiame Konservatorių partijos manifeste tuometinis JK Ministras Pirmininkas David Cameron paskelbė Brexit referendumo datą ir tai, jog agituos už likimą Europos Sąjungoje. Ši kampanija buvo paremta ekonominiais argumentais: darbo vietų išlaikymas, laisva prekyba, žemesnės kainos, ekonominis stabilumas ir panašiai.

Ir tuo metu tai atrodė kaip teisinga kampanija, paremta faktais ir realybe. Ir šiandien galime tai patvirtinti, Brexit, ypač jei nebus pasiektas išstojimo susitarimas, labai negailestingai atsilieps JK ekonomikai. Prisiminkime 8-to dešimtmečio Jungtinę Karalystę, sparčiai kylantį nedarbą, didėjančią infliaciją, darbininkų streikus. Tačiau prisijungimas prie tuometinės ES, prekybos galimybės bei ypač M. Thatcher priimta nauja ekonomikos politika paremta privataus verslo interesų prioretizavimu atgaivino merdėjančią ekonomiką ir sukūrė labai turtingą valstybę. Brexit yra visiškai priešinga politinė kryptis tai, kuri leido JK suklestėti. Išstojimas iš ES jokių būdų nepadės verslui bei atskirs JK rinką nuo ES rinkos. D. Cameron kampanija “Vote Remain” tą ir bandė iškomunikuoti savo piliečiams, tačiau jis pralaimėjo. Kodėl? Nes emociniai, britiško identiteto, suveriniteto išsaugojimo argumentai JK piliečius įtikino labiau, nei ekonominiai.

Nenuostabu, jog šiandien JK yra be galo susiskaldžiusi. Susiskaldymą galime pamatyti ne tik tarp partijų ir net pačiose partijose, ne tik tarp socialinių sluoksnių ar net šeimose, bet ir tarp skirtingų regionų. Brexit kuria tam tikras psichologines sienas tarp Šiaurės Airijos, Škotijos ir Anglijos. Jau šiandien Škotijoje, kur dauguma nori likti ES, pradeda regztis mintys ir argumentai už potencialų referendumą atsiskirti nuo JK. Kaip teigė buvęs JK parlamentaras Ian Taylor MBE, Škotija jau dabar imasi tam tikrų teisinių procedūrų, kurie ateityje galėtų privesti prie atsiskyrimo. Ir nors Škotija galimai būtų per silpna ekonomiškai, jog galėtų atsiskirti be rimtų pasekmių, Brexit parodė, jog ekonominiai veiksniai nėra svarbiausi sprendžiant šalies ateitį.

Taigi, kaip Brexit atsilieps Jungtinės Karalystės privataus verslo ir technologijų sektoriams? Vienas iš pavyzdžių galėtų būti “Nissan” automobilių gamykla Sunderlando mieste. Dėl neseniai pasirašyto laisvos prekybos susitarimo tarp Japonijos ir ES, Nissan yra naudingiau iškelti gamyklą į Japoniją dėl priėjimo prie ES rinkos. Tai parodo, laisvosios prekybos susitarimų svarbą ir jų nebuvimo pasekmes. UK išstojusi iš ES turės įdėti nemažai laiko ir pastangų derintis dėl naujų sutarčių ir tai darys jau be ES užnugario. Prekyba su JAV atrodytų lyg pakankamai geras “post-Brexit” Jungtinės Karalystes prekybos partneris, tačiau išlieka keletas kliūčių. Visų pirma, JK rinka su beveik 10 kartų mažesne populiacija negu ES nėra tokia patraukli kaip mūsų bendroji rinka, o galų gale šią perspektyvą nulems ir Donaldo Trumpo rinkėjų požiūris į prekybos susitarimą su JK. Brexit kampanijos metu buvo plačiai diskutuojama apie žvejybą ir norą susigrąžinti žvejybviečių nuosavybę. Nors ir žvejybos rinka sudaro labai mažą dalį Jungtinės Karalystės BVP, šie sentimentai atrodo paradoksalūs, nes britai 60% pagaunamos sužvejoja ne savo, o ES vandenyse bei patys retai vartoja žuvį pagautą savuosiuose – ją dažniausiai eksportuoja. Tai tik vienas iš pavyzdžių kuomet moraliniai britų interesai visiškai prasilenkia su ekonominiais. Taip pat, išstojus iš ES, JK verslas nebeturės galimybės gauti paramą inovatyviems projektams iš “Horizon 2020” ir kitų ES fondų. 

Technologijų sektorius palaikantis daugybės kasdienių sistemų funkcionalumą bei kuriantis progresą, taip pat smarkiai nukentės Brexit atveju. Pavyzdžiui, JK nebeturės prieigos prie ES globalinės palydovinės navigacijos sistemos, veikiančios kaip amerikietiško GPS atitikmuo, “Galileo”, kuri yra reikalinga tiek piliečiams, tiek verslo sektoriui, tiek valdžios institucijoms. Siekiant užtikrinti saugumą, ES uždraudė JK dalyvauti susitikimuose, susijusiuose su projekto tolesniu vystymu. Tad JK privalės surasti alternatyvą. Taip pat apstu ir tokių pavyzdžių kaip medicinos technologijų įmonės, kurios persikelia į “kitą kranto pusę”, pavyzdžiui į Olandiją. Tačiau ši tendencija pastebima ir ne tik medicinos sektoriuje, tad JK po Brexit teks nemažai pakovoti, kol galės atgal prisivilioti įvairias technologijų įmones atgal. Taip pat, pastebima tendencija, jog Indija į JK atsiunčia vis mažiau aukšto lygio mokslininkų vykdyti įvairius tyrimus, kooperuoti ar toliau mokytis. Tačiau, kadangi po Brexit Indijos mokslininkai atvykę į JK nebeturės prieigos prie Europos Sąjungos, motyvacija atvykti į Anglijos universitetus ir tyrimų centrus sumažės dar labiau. Visi šie technologijų veiksniai gali labai stipriai suvaržyti inovacijas bei verslo augimą.

Vis gi labiausiai Brexit sukrės (ir jau krečia 3 metus) Londoną. Paprastai sakant verslui labai nepatinka nežinomybė. Apėmus nežinomybei verslas turi imtis visų reikalingų veiksmų reikalingų apsisaugoti nuo blogiausio. Generaliniai direktoriai, aukšto lygio konsultantai, bankininkai, investuotojai turėdami galimybę išsiima kitų valstybių pasus ir ruošiasi keltis. Tokią migraciją nulemia, nors niekas nenori to pripažinti, darbo vietų perkėlimas į Liuksemburga, Frankfurtą, Dubliną ir kitus perspektyvius ES miestus. Puikus to rodiklis – dėl naujai įsikeliančių verslų nekilnojamo turto kainos Dubline šiuo metu sparčiai kyla. Londonas – miestas turintis didžiulę bankininkystės, teisės, finansų įmonių koncentraciją bei sudarantis 11% visos JK BVP iš lėto kraujuoja dėl Brexit sukeltos ir ištęstos nežinomybės

Aptarti Brexit iškelti iššūkiai, problemos i signalizuoja ne tik Jungtinės Karalystės ekonominį nuosmukį Brexit atveju, bet ir kartu didžiulį iššūkį iškylantį vakarams. Prieš 30 metų buvo nugriauta Berlyno siena. Šis be galo reikšmingas pokytis rytų Europai atnešė liberialią demokratiją bei laisvos rinkos kapitalizmą, kurie leido šioms šalims suklestėti. Brexit yra naujoji Berlyno siena, už kurią nubalsavo žmonės pamiršę liberalios demokratijos vertybes, kuri apribos žmonių judėjimą, kooperaciją ir kenks verslui sukūrusiam ekonominę vakarų gerovę. 

Šiuo atveju, galime prisiminti prieš 40 sukurtos, britų grupės “Pink Floyd” dainos “Another Brick in the Wall” iš albumo “The Wall” žodžius: “We don’t need no education / We don’t need no thought control”. Gali pasirodyti, jog šiandien dalis žmonių nori užsidaryti sienomis ir nenori naujų žinių, suprasti kaip veikia verslas, įsitraukti į jį, jiems nerūpi jei verslui kažkas nesiseka, tačiau mokesčiais jį galima numelžt ir kita dieną viskas bus gerai nes taip visada ir buvo. Tačiau kaip parodė Brexit, reikia suprasti kas kurią turtą, progresą ir artikuliuoti ta žinią kitiems, siekti investicijų, darbo vietų ir kurti turtą, kurio mums labai reikia. Ypač kai yra tiek daug konkurencijos kituose pasaulio regionuose o daugelis vakarų valstybių yra stipriai įsiskolinusios.

Teksto autorius Edvardas Lukošius yra Jaunųjų konservatorių lygos valdybos narys